Pernai metų galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje pasiekė 11,176 TWh, o tai yra 0,416 TWh arba 3,9 proc. daugiau nei 2017 metais. 2018 metų galutinis elektros suvartojimas ne tik yra kone didžiausias Lietuvos istorijoje, bet ir lenkia šalies BVP augimą, kuris pernai siekė 3,6 proc.
„Elektros suvartojimas didėjo sparčiai, pranokdamas visus lūkesčius. Augantis elektros poreikis mažina kaštus galutiniams vartotojams bei užtikrina efektyvų perdavimo tinklo eksploatavimą,“ – pažymi perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Elektros vartojimas Lietuvoje augo visuose sektoriuose, išskyrus sausrų išvargintą žemės ūkio sektorių (0,8 proc. mažiau). Pramonės įmonės suvartojo 1,9 proc. daugiau nei 2017 metais. Daugiau elektros energijos naudojo gyventojai (5,2 proc.) ir paslaugų sektorius (5,4 proc.), o transporto sektoriaus poreikis pernai išaugo net 8 proc.
Augusios paklausos pasiūlą užtikrino importas, nes gamyba mažėjo. Net tris ketvirtadalius praėjusių metų elektros energijos poreikio užtikrino importas: 54 proc. elektros importuota iš ES, likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Lyginant su 2017 m., iš ES šalių importuota 71 proc. į Lietuvą patekusios elektros, likusi dalis – iš kaimyninės Kaliningrado srities ir Baltarusijos.
Pernai įvykęs importo struktūros pokytis nulemtas regione pakilusių kainų ir dviem mėnesiams remontui atjungtos jungties su Švedija „NordBalt“: daugiau energijos poreikio tenkinta Rusijoje ir Baltarusijoje pagaminta elektra, kurios importas lyginant su 2017 m., pernai paaugo atitinkamai nuo 3,131 TWh iki 4,628 TWh ir 0,147 TWh iki 1,036 TWh.
2018 m. elektros energijos gamybos ir vartojimo balanso duomenys
Skaičiuojant galutinį šalies elektros energijos poreikį sumuojama verslo, pramonės įmonių, paslaugų, transporto ir žemės ūkio bei gyventojų suvartota elektros energija be tos dalies, kuri reikalinga užkrauti hidroakumuliacinę elektrinę bei kompensuoti technologines skirstomojo ir perdavimo tinklų sąnaudas.
Daugiau informacijos - www.litgrid.eu
